Konferencija „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“

Šių metų vasario 26 dieną Marijampolėje vyko konferencija „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.



Vis netylančios ir kaskart atsinaujinančios diskusijos dėl valstybinių miškų privatizavimo ar naujai sumąstyta idėja valstybės įmones pakeisti akcinėmis bendrovėmis, paskatino organizuoti konferenciją kartu su mokslo, valdžios, miškininkų ir medienos perdirbėjų atstovais. Konferenciją organizavo Marijampolės apskrities viršininko administracija, Lietuvos miškininkų sąjunga ir Medienos perdirbėjų asociacija.

Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė konferencijos dalyviams sakė - “Miškai yra didžiulis turtas, kuris turi tarnauti valstybei ir žmogui“.

Pranešime „Kompleksinis miškų naudojimas ir valdymas darniam vystymui“ LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas sakė „Miškai – svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas. Jų reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant piliečiams gyvenimo aplinkos kokybę ir sąlygas poilsiui. Miško produkcija yra svari dalis šalies ekonomikoje. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės racionaliai naudojamos ir išsaugojamos ateities kartoms“.

Dėl noro privatizuoti valstybinius miškus, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas akcentavo, kad šiuo metu aktyviai siekiamas valstybinės reikšmės miškų privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi tai būtų ypač žalinga. Šiuo metu Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra pagrindas stabiliai medienos sektoriaus veiklai, papildančiai ekonominį šalies vystymąsi, todėl bet kokie miškų sistemos pertvarkymai turi būti grįsti Lietuvos miškų ūkio tradicijomis, specialistų praktine patirtimi bei atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir valstybės interesus. Pirmininko nuomone, negalima netgi lyginti Lietuvos ir Latvijos miškų, kaip tai daroma, nes Latvijoje miškų plotas tenkantis vienam gyventojui yra žymiai didesnis nei Lietuvoje.

Jono Šimėno nuomone, reikia galvoti ne apie miškų pardavimą, bet apie jų gausinimą ir ateities perspektyvas. Miškų urėdijos medelynuose išaugina daug sodmenų, kuriais galėtų veisti naujus miškus tam tikslui įsigydamos daugiau žemės ūkio paskirčiai nenaudojamų žemių, taip pat prie miškingumo didinimo galėtų prisidėti ir privačių miškų savininkai. Naujų miškų įveisimas prisidėtų ne tik prie Lietuvos kraštovaizdžio formavimo, bet ir užtikrintų miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas konferencijoje išsakė savo nuomonę, kad norint išspręsti ateities klausimą dėl valstybinių miškų stabilumo, galėtų būti pasirašyta rezoliucija tarp partijų, kuria politikai vieningai sutartų dėl valstybės turto - valstybinių miškų išsaugojimo.

„Miškai – ekonominės, ekologinės, socialinės ir demografinės kaimo plėtros akstinas“ – kalbėjo akademikas Leonardas Kairiūkštis. Pranešėjas apžvelgė ne tik miškų vystymąsi, jų teikiamą naudą ir reikšmę visuomenės socialiniam gyvenimui bei ekologijai, bet ir medienos pramonės klausimus. Akademikas pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nuomonei, jog reikia didinti Lietuvos miškingumą apželdant nenaudojamus žemės plotus, bet ir didinti brandžių medynų tūrį. Akademiko nuomone, įgyvendinus sklandančias valstybinių miškų privatizavimo idėjas, nukentėtų ne tik visuomenė, bet ir būtų sujaukta visa miškų ekosistema. Šiuo metu miškus gausinantys ir saugantys specialistai pažįsta mišką, žino kaip jame tvarkytis, o perėmus viską į kitas rankas, vargu ar per šimtmetį nauji šeimininkai perprastų miškininkystę.

UAB „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis skaitė pranešimą „Medienos pramonė. Galimybės, perspektyvos, problemos“. Direktorius pateikė statistinius duomenis kokią įtaką medienos pramonei turi nuolatinis ir stabilus medienos tiekimas iš valstybinių miškų, kai tuo tarpu privačių miškų savininkai medieną tiekia tik tuomet kai jiems yra palankios ekonominės sąlygos. Jo nuomone terminas „tvarus ir subalansuotas“ kai kuriems asocijuojasi kaip „šiandien, daug ir pigiai“, tačiau miškai yra lėtai atsinaujinantys ištekliai ir tam reikalinga ilgalaikė politika paremta ir žmogiškaisiais ištekliais.

Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius doc. dr. Jonas Jasaitis pristatė „Lietuvos kaimo viziją Europos kontekste“. Pranešėjo nuomone, būtina mažinti žmogaus atitrūkimą nuo gamtos, skatinti augančios kartos gilesnį žmogaus ir gamtos ryšio suvokimą, geriau pažinti augaliją ir gyvūniją bei ekosistemų sąveiką, suprasti šiuolaikinius ekologijos reikalavimus, išsiugdyti aktyvią gamtosauginę poziciją, ženkliai mažinti aplinkos taršą. docentas Jonas Jasaitis akcentavo miškų mokslo svarbą bei šios srities specialistų tikslinį rengimą miškininkystės, genetikos, selekcijos, miškotvarkos, miškų ūkio ekonomikos bei vadybos srityse.

Konferencijos metu vykusiose diskusijose dalyvavo generalinio urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius, Žemės ūkio universiteto studijų prorektorius Jonas Čaplikas, Vilniaus kolegijos dėstytojas, socialinių mokslų daktaras Kęstutis Jaskelevičius, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Rytis Kuliešis, Marijampolės apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento vyriausiasis specialistas Rytis Andriuškevičius, Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra bei kiti konferencijos dalyviai.

Vienas iš konferencijos organizatorių, Medienos perdirbėjų asociacijos prezidentas Juozupas Zimnickas konferencijos dalyvius užtikrino, kad daugelis medienos pramonės verslininkų pritaria šiuo metu esančiai valstybinių miškų sistemai. Jo nuomone tik keli suinteresuoti asmenys siekia sujaukti miškų valdymo sistemą, pasisavinti miškus, o sužlugdę medienos pramonę, reikalautų subsidijų iš valstybės biudžeto. Pasak Juozupo Zimnicko, medienos perdirbėjai nori dirbti laisvos konkurencijos sąlygomis ir neleis keliems suinteresuotiems asmenims kelti sumaišties visuomenėje bei pasisavinti valstybinius miškus.

Diskusijose dalyvavęs VĮ Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas Juozas Girinas išreiškė savo nuomonę, kad būtina kelti medynų produktyvumą bei prisidedant prie energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, auginti greitai augančius medynus. Urėdas apgailestavo, kad jeigu valstybė didins mokesčius miškų urėdijoms, miškininkai negalės daug lėšų skirti medynų produktyvumui didinti.

Konferencijos dalyviai, siekdami užtikrinti subalansuotą miškų ūkio vystymąsi bei užkirsti kelią norui privatizuoti valstybinius miškus, priėmė rezoliuciją, kuri grindžiama tuo, kad miškas yra nacionalinis turtas, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms, užtikrinant ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Miško reikšmė yra neįkainojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant piliečiams gyvenimo aplinkos kokybę ir sąlygas poilsiui. Miško produkcija yra svari dalis šalies ekonomikoje. Pasirašyta rezoliucija bus perduota Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Konferencijos dalyviai, siekdami tądien išsakytų idėjų tęstinumo, išrinko Kaimo ir miško plėtros visuomeninę tarybą, į kurią įeina miškininkų, mokslininkų, medienos perdirbėjų, savivaldybių bei žaliųjų judėjimo atstovai.

 

Parengta pagal GMU informaciją




 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

nemokamos konsultacijos

 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai