Buvusių vadovų darbai

2010 m. spalio 5 d. profesorius A. Vasiliauskas pasiūlė įkurti vieną valstybės įmonę valstybiniuose miškuose. Toks pasiūlymas prieštarauja Lietuvos miškininkų sąjungos ir plačios miškininkų visuomenės pozicijai. A. Brukas pareiškė, kad miškų urėdijos neturi kur dėti perteklinių pinigų.

Atkreipiame dėmesį, kad pastarųjų asmenų veikla, jiems vadovaujant Lietuvos miškų žinyboms, susijusi ir su skaidrumu nepasižyminčiais bei miškų žinybai nemažai problemų atnešusiais veiksmais:

1. A. Vasiliauskas taip nugyveno tuometę Miškų ūkio ministeriją, kad jinai buvo panaikinta, o miškų ūkio veikla buvo organizuota taip, kad Lietuvos miškininkai net miško sodmenis buvo priversti importuoti iš Baltarusijos.

A. Vasiliauskas yra patyręs susidorojimo su valstybės žinybose dirbančiais vadovais asmuo – panašiais metodais, t.y. dirbtinai sujungus Dubravos miškų urėdiją su Kauno aukštesniąja miškų mokykla, iš pareigų buvo atleistas mokyklos vadovas profesorius A. Kuliešis. „Eksperimentui“ nepasiteisinus, atstatytas status quo.
Būdamas aplinkos viceministru, A. Vasiliauskas bandė sužlugdyti valstybės įmones miškų urėdijas, siekdamas dirbtinai padidinti medžių kirtimo amžių, stabdė investicijas į modernią techniką. Tokiems veiksmams pasipriešinus Miškų institutui ir Generalinei miškų urėdijai, to įgyvendinti nepavyko.

A. Vasiliauskui dirbant buvo įkurtos keturios tarnybos (Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba), tačiau tada jam nekilo klausimų dėl šių tarnybų funkcijų dubliavimosi su Generalinės miškų urėdijos funkcijomis. Šias tarnybas sujungus į vieną Valstybinę miškų tarnybą ir automatiškai jai perėmus visas jų funkcijas, po suomių ir švedų konsultacijų jam „tapo aišku“, kad neva kažkas dubliuojasi.

2. A. Brukas 1999 metais atliko tiriamąjį darbą, kuri finansavo švedai. Šiame darbe buvo konstatuota, kad Lietuvos miškų pardavimas „kol kas yra konstitucinė problema“.

Minėtame darbe modeliuojama Lietuvos valstybinių miškų ateitis – „miškus saugo, atkuria, prižiūri, kerta ir kitaip naudoja įvairių nuosavybės formų miškų įmonės, kurioms valstybiniai miškai sutarčių pagrindu perduodami kompleksinei ūkinei veiklai konkurso keliu“. Ši patirtis yra įdiegta Rusijoje. Kas dėl to atsitiko, mes visi žinome. Užtenka pažymėti, kad šią vasarą Rusijos europinėje dalyje išdegė 10 milijonų hektarų miškų.

Šitoms A. Bruko užmačioms pasipriešinusi Generalinė miškų urėdija, tapo jo priešu.

Šiems asmenims vadovaujant miškų žinybai, padidinus kirtimus 1 mln. kub. m, nesugebėta sumokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą.

Tenka pažymėti, kad dabartinei Generalinės miškų urėdijos vadovybei kartu su miškų urėdijomis teko atlikti tuos darbus, kuriuos privalėjo organizuoti aukščiau minėti asmenys, t.y. registruoti valstybinės reikšmės miškus Nekilnojamojo turto registre, modernizuoti daigynų ir medelynų ūkį, ir skirti lėšas investicijoms.

 

Parengta pagal GMU informaciją


 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai