„Visuomis“ Lietuvoje kol kas atsitraukė, bet ar ilgam?

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės nuomone, Ūkio ministerijos siūlomas valstybės turtą kontroliuojančios įmonės „Visuomio“ projektas yra visiškai nepritaikytas Lietuvai. Ekspertai prideda, jog siūlomas valstybės turto valdymo modelis sutryptų ekologinę ir socialinę miškų naudą.

Kam Lietuvoje kilo idėja įkurti visą valstybės turtą kontroliuojančią įmonę? Padėti formuluoti valstybės turto valdymo strategijos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Bendrovei, kurią pradžioje buvo numatyta pavadinti „Visuomis Company Holding“, vadovautų profesionalūs vadybininkai. D.Detteris sakė,  kad jos valdybos nariai nebūtų samdomi vadovai, bet aukščiausio lygio profesionalai, kurie toliau liktų savo postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus.

Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio - įmonių, miškų ir kito turto vertė siekia 18 mlrd. litų. Seimo narys Jurgis Razma „Visuomio“ kūrėjus pavadino „aistringais konceptualistais“, tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius   tiki, kad „Visuomis“ jau į kitų metų biudžetą atneš iki 0,5 mlrd. Lt. Prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, ar Skandinavijoje populiarus valstybės turto valdymo modelis prigis ir Lietuvoje.

Šalies vadovės nuomone, Ūkio ministerijos siūlomas „Visuomio“ projektas yra visiškai nepritaikytas Lietuvai. „Iš tiesų, pati idėja įdomi, ji gerai prigijo Skandinavijoj ir teikia gerą rezultatą. Lietuvoje projektas visiškai neparengtas lietuviškai aplinkai. Tai yra blogiausias pavyzdys, kaip galima sunaikinti gerą idėją dar jai neprasidėjus“, – teigia D. Grybauskaitė.

Ūkio ministerijos atstovai teigė, kad „Visuomio“ idėja, kurią nepalankiai sutiko didžioji dauguma Seimo narių, Vyriausybėje ir toliau bus svarstoma. Stiprinama Valstybės turto fondo funkcija,  jis jungiamas su Turto banku, kuriam vadovauti paskirtas buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis. Ūkio ministerijos atstovai “Verslui ir politikai” teigė, kad fondo ir banko sujungimas į vieną bendrovę nėra susijęs su svarstoma valstybės valdomo komercinio turto pertvarkos strategija.

Holdingui AB „Visuomis Holding Company“ siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškų ir energetikos sektorius bei kitus objektus. Jo sumanytojai teigia, kad tai švediškas valstybės turto valdymo modelis. Pasak premjero A. Kubiliaus,  iki galutinių sprendimų dar esą nemažai laiko. „Yra įvairių nuomonių – ar reikia bendro holdingo, ar nereikia. Taigi, tuos dalykus dar diskutuosime“. Kalbėdamas per Lietuvos radiją jis prasitarė, kad kol kas nežinantis, kaip bus pertvarkytas valstybės įmonių ir miškų ūkio valdymas.

„Aš irgi nežinau dar visų detalių, kaip reikėtų geriau, panaudojant kitų šalių patirtį, pertvarkyti tą patį miškų ūkį ar kai kurias kitas valstybės įmones. Toliau diskutuosime labai atvirai ir išsamiai“, - aiškino Vyriausybės vadovas. Be to, užsiminė, kad efektyvesnio miškų valdymo nuostatas paskelbė ir pati Generalinė miškų ūkio urėdija.
Ar tikrai Lietuvos valstybės turtas valdomas neefektyviai, nes deklaruojama tik 45 mln. litų dividendų, kuriuos esą valstybė gaunanti iš valstybinių įmonių?

Vien „Lietuvos geležinkelių“ pelnas yra dvigubai didesnis, o pervežimai ir valstybinis jūrų uostas atseikėja vos ne ketvirtadalį šalies BVP. Anot kai kurių Seimo narių, jei į holdingą bus inkorporuotos valstybinės miškų urėdijos, tai bus žingsnis į privatizavimą ir valstybinių miškų naikinimą.
Verslo konsultantas, ekspremjeras Aleksandras Abišala mano, kad sumetus valstybei priklausančių bendrovių akcijas į vieną holdingą,  valdymas nepagerės. Korporatyvinis valdymas nėra paprastas – reikia išmanyti verslus, kuriais užsiima konkrečios bendrovės.

Ar vienas žmogus pajėgus gerai išmanyti tokias tolimas verslo šakas kaip miškininkystė ir geležinkelių tvarkymas?
Miškininkams apmaudu, jog nesibaigiančių reformų iniciatoriams reikia aiškinti tokias paprastas tiesas, kad Lietuvos valstybiniai miškai – nacionalinis turtas, kuris tenkina ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes.

Valstybinių miškų valdymas nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra patikėtas ministerijai ar kitai institucijai, kuri atsakinga tik už šalies ekonominę veiklą, o valstybiniai miškai nėra įtraukti į panašius kaip „Visuomis“ darinius. Miškas užauga per 80-100 metų, ūkininkavimo rezultatai juose turi būti vertinami kompleksiškai, įvertinant visų jo funkcijų plėtrą bei ilgalaikę perspektyvą.

Siūlymas išskaidyti valstybinių miškų valdymą į ūkinius ir saugomus miškus, iš principo yra ydingas. Vadinami ūkinės paskirties miškai taip pat atlieka ekologines ir socialines funkcijas. Kalbos, kad per 70 proc. šalies miškų yra ūkiniai ir kad jų pagrindinė paskirtis – ekonominių reikmių tenkinimas, neatitinka Lietuvos ir Europos šalių miškininkavimo tradicijų bei pasiteisinusios praktikos.

Miškų sistemos išskaidymas ir jos ūkinės dalies jungimas į „Visuomį“ reikštų ne ką kitą, o miško teikiamos ekologinės ir socialinės naudos sutrypimą, iškeliant tik vienadienę ekonominę naudą.

Miškų sektorius moka mokesčius į valstybės biudžetą kiekvienais metais - daugiau nei po 100 mln. litų, tuo tarpu  privataus miško savininkų  mokami mokesčiai nėra aiškūs iki šiol, nes  statistika to nepateikia, nors jų kirtimų apimtys yra artimos valstybiniams miškams.

Valstybės turto 2009 metų apžvalgoje Lietuvos miškai lyginami su Švedijos, tačiau neužsimenama, kad  švedų valstybiniai miškai kasmet  finansuojami iš biudžeto po 200 mln. Lt. Ataskaitoje nepateikiami tokie faktai ir ko gero - sąmoningai.

Šiuo metu valstybinių miškų sistema valdo 1060 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų. Valstybinių miškų valdymo administracinę sistemą sudaro 42 miškų urėdijos – valstybinės įmonės, joms paskirtuose valstybiniuose miškuose vykdančios kompleksinę miškų ūkio veiklą, apimančią miškų atkūrimą, apsaugą, tvarkymą ir miško išteklių panaudojimą.

Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų valstybinių miškų sistemos valdymo dėka įgyvendintų priemonių  valstybinės reikšmės miškų plotas padidėjo 70 tūkst. ha, valstybinės reikšmės miškų medynų tūris padidėjo 47 mln. kub. m, o jų vertė per 1 milijardą litų; brandžių medynų tūris padidėjo 22 mln. kub. m.

Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama grąža (veiklos ir pelno mokesčiai į valstybės biudžetą – „dividendai“) padidėjo nuo 7 mln. litų 1995 m., iki 51 mln. litų 2010 m., t.y. 7,3 karto; įvertinus tai, kad 1995 m. miškų kirtimo apimtys buvo 5,28 mln. kub. m, o 2010 m. – 3,6 mln. kub. m, sumokėtų veiklos pelno mokesčių („dividendų“) į valstybės biudžetą už 1 kub. m medienos apimtis padidėjo nuo 1,3 lito iki 14,2 lito, t.y. 11 kartų; atsižvelgiant į tai, kad dalis mokesčių (apie 6 mln. litų) grįžta į valstybinį miškų sektorių įvairioms programoms finansuoti, santykiniai mokesčiai („dividendai“) nuo 1995 m. padidėjo daugiau nei 40 kartų; iš viso visų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėta per 2 milijardus litų; valstybinių miškų sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 15000 iki 4000.

Miškų urėdijų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, mln. Lt


Eil.
Nr.

Mokesčio pavadinimas

Metai

2007

2008

2009

2010
prognozė

1.

Pelno mokestis

16,4

3,5

2,2

2,5

2.

Turto mokestis už valstybės kapitalo naudojimą

1,2

1,2

5,0

5,1

3.

5 proc. privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti

23,3

21,3

15,4

17,5

4.

5 proc. privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką valstybės biudžeto reikmėms tenkinti

0

0

7,7

17,5

5.

Pridėtinės vertės mokestis

48,9

41,5

47,6

50

6.

Kiti privalomieji mokesčiai

1,6

1,4

0,7

1,4

7.

Privalomosios socialinio draudimo įmokos

41,9

46,2

29,8

30

Iš viso mokesčių

82,6

133,3

115,1

124

Sumokėtų mokesčių procentas nuo pajamų, %

25,4

25,9

24,1

34,0

Sumokėtų mokesčių procentas nuo išlaidų, %

26,7

31,4

24,9

34,5

*Sumokėti mokesčiai iš privataus miškų sektoriaus yra kelis kartus mažesni.

„Verslas ir politika“ apsilankė Marijampolės miškų urėdijoje, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o miškų urėdija jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Urėdija valdo 81,1 proc. regiono miškų, o privatūs ir kiti savininkai – 18,9 proc. Urėdija suskirstyta į 7 girininkijas – Vilkaviškio, Šunskų, Sasnavos, Varnabūdės, Pajevonio, Kalvarijos, Buktos ir 16 eiguvų. Vidutinis girininkijos plotas 3,6 tūkst. ha, eiguvos – 1,6 tūkst. ha. Urėdijoje be girininkijų, taip pat veikia Medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys.

Marijampolės miškų urėdija vidutiniškai per metus atkuria 242 ha miškų, įveisia 86 ha naujų miškų, išugdo 228 ha jaunuolynų, pagamina 74 tūkst m3 medienos, iš jų 56 tūkst. m3 padarinės ir 18 tūkst. m3 malkinės medienos.
Miškų urėdija veikia pagal valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdo privalomuosius miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbus, parduoda pagamintą apvaliąją medieną bei nenukirstą mišką, vykdo kitą veiklą, numatytą miškų urėdijos įstatuose.

Miškų urėdas Kęstutis Bielskus „Verslui ir politikai“ pasakojo, kad svarbiausi  urėdijos tikslai yra miškus tvarkyti pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė bei periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto, vykdyti nustatytas privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas, užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą, miškų produktyvumo didinimą, nepertraukiamai tiekti medieną.

Vidutinis miškų urėdijos darbuotojų skaičius per 2009 metus ir 2008 metus sudarė atitinkamai 96 ir 115 žmonių, o vidutinis darbo užmokestis atitinkamai 1745 Lt ir 2144 Lt per mėnesį.

Informacija apie apskaičiuotas algas ir atlyginimus Marijampolės urėdijoje


Darbo užmokesčio ir
Atlyginimų sąnaudos

2009 metais
(tūkst.Lt)

2008 metais
(tūkst.Lt)

Apskaičiuotos algos ir atlyginimai

2010,0

2959,2

Apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos

583,5

861,2

Iš viso:

2593,5

3820,4

Gerbiamas urėde, ar, Jūsų nuomone, dabartinis miškų ūkio valdymo modelis yra geras ar tobulintinas?  Ką gero padarė latvių miškininkai, kad kai kurie Lietuvos politikai siūlo mokytis iš jų ?

Jie antri metai iš eilės ženkliai padidino kirtimų fondą ir atskyrė miškų priežiūrą nuo kirtimų. Jeigu tame pačiame plote atsiranda du šeimininkai – vienas kerta, kitas prižiūri – gero nelauk. Latvijos valstybiniai miškai šiemet neteko FSC sertifikato, Latvijos pramonė 2010 metais neturės sertifikuotos žaliavos pramonei, todėl Lietuva tikrai neis tuo keliu. Latvijos miškų valdymas  negali būti pavyzdžiu Lietuvos valstybiniams miškams.

Suprantu, kad tobulų dalykų nėra. Tą patį galima pasakyti apie Lietuvos valstybinių miškų valdymą.  Visuomet galima atrasti ir gerų pusių, ir - tobulintinų. Iš esmės, mano manymu, jis šiai dienai yra geras. Pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo šis modelis kasmet vis tobulėjo.

Kai kas kaltina miškininkus, kad jie nevykdome ženklių reorganizacijų. Su mišku taip elgtis negalima. Galima labai greitai padaryti reorganizaciją, tačiau blogas pasekmes mes galime jausti net keletą dešimtmečių.

Aš pritariu, kad reikia po truputį tobulinti valdymą. Gyvenimas juk nestovi vietoje, reikia spėti su juo judėti pirmyn. Tik nereikia vykdyti revoliucijų. Visus žingsnius reikia labai atsargiai pasverti, ypač kai kalbame apie mišką.

Kas, Jūsų nuomone, pasikeistų, jeigu, tarkime, būtų sukurtas „Visuomis“? Jūs, kaip žmogus, sukaupęs didžiulę darbo  patirtį, gal galite įvardinti ką tai reikštų? Ar būtų realu daugiau išspausti valstybei mokesčių ar kt.?

Aš apskritai esu prieš monopolijas. Kuo didesnis darinys, tuo sunkiau jis yra valdomas. Žemiausiai grandžiai nuo to yra tik blogiau. Ne viskas atsiremia į pinigus, ypač miškuose. Reikia spręsti ir socialines, ekologines problemas.

Sunku įsivaizduoti kas būtų,  jeigu toks „monstras“ būtų sukurtas.  Spaudoje vėl pasirodė žinių apie „Visuomio“ atgaivinimą, tik kitu pavidalu. Kalbama apie naujos bendrovės kūrimą, kuri prižiūrėtų ir valdytų valstybės turtą, tame tarpe ir miškus. Tik labai keista, kad visur į pirmą eilutę įrašomi miškai. Taip ir kyla įtarimas, kad viskas daroma tik dėl miškų? Mes tuos miškus galime greitai iškirsti, valstybė turėtų daug pajamų. Gal visiems pasidarys gerai? Bet kas po to?

Tikriausiai net kūrėjai dar nežino ką jie kuria. Viena iš užuominų – visas valstybines miškų urėdijas jungti į vieną valstybės įmonę. Dabar  42 urėdijos veikia kaip ūkinis vienetas, kiekviena atskirai. Kaip valstybės įmonė, siekia pelno, todėl kiekviena stengiasi dirbti kaip galima geriau. Taip yra sudaroma konkurencija medienos rinkoje.

Jeigu taptume viena įmone, konkurencijos neliktų. Stambiesiems medienos supirkėjams tai, galbūt, išeitų į naudą, tačiau smulkiesiems – tikrai ne. Taip pat vyktų darbo vietų mažinimas. Kadangi  miškų valdymas vyktų iš vieno centro, būtų sunkiau, nes kiekvienas regionas yra specifinis. Todėl ūkininkavimas vietoje yra žymiai efektyvesnis, nes  žinai ko reikia, ko trūksta, kaip žmonės gyvena. Pavyzdžiui, imkim rajono gyventojų aprūpinimą malkomis kurui -  taip sprendžiamos kai kurios  socialinės problemos. Ar  „Visuomis holding“ skirs  dėmesį tokiems dalykams?

Pritarčiau dalies funkcijų centralizavimui, išlaikant dabartinę struktūrą. Yra dalis funkcijų, kurias mes galėtume deleguoti savo dabartinei valdžiai, tuo labiau, kai dabartinės informacinės sistemos yra taip toli pažengusios į priekį. Kaip pavyzdį galiu paminėti prekybą mediena. Taip yra kaimyninėje Lenkijoje. Visa prekyba yra kompiuterizuota, pirkėjas mato kiek, kokios medienos turi kiekviena urėdija.

Stambiesiems perdirbėjams tai būtų parankiau, nereikėtų nagrinėti kiekvienos urėdijos internetiniame puslapyje skelbiamos informacijos, viskas būtų pateikiama centralizuotai.Vėliau su konkrečia urėdija būtų pasirašoma sutartis. Taigi yra nemažai svarstytinų dalykų.

Ar Jūsų vadovaujama urėdija gali mokėti didesnius mokesčius į valstybės biudžetą?

2009 metais sumokėjome 2 mln. litų. Socialinio draudimo įmokos sudaro beveik 600 tūkst. litų. Pelno mokesčio sumokėjome 46 tūkst. litų, turto mokesčio – 66 tūkst. litų, 10 proc. privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą medieną – pusė milijono litų. PVM mokestis – 748 tūkst. litų, kiti mokesčiai – 42 tūkst. litų...

Mūsų urėdija ekonominiu atžvilgiu nėra labai dėkinga. Urėdijoje privačių miškų yra 6 tūkst. ha, valstybinių miškų – 22 tūkst. ha ir 4 tūkst. ha laukia privatizacijos.

Suvalkijoje žemės yra geros, o kur geros žemės, paprastai, medienos kokybė yra prasta ir yra sudėtinga tą medieną paimti. Sunkios jos  kirtimo ir ištraukimo sąlygos. Mes kertam eglynus, alksnynus, beržynus, drebulynus. Taigi ir medienos vertė yra santykinai mažesnė. Vieno kubinio metro kaina yra viena iš mažiausių Lietuvoje, o ruošos savikaina yra viena iš didžiausių.

Kelių tinklas nėra labai išplėtotas, taigi mums tenka traukti medieną ištisus metus  nemažais atstumais. Vidutinis ištraukimo atstumas siekia net iki kilometro. Pelnas mums lieka labai nedidelis. Taigi, galimybių padidinti savo indėlį į valstybės biudžetą neturime labai daug. Aišku, susiveržus diržus, o mes tai darome jau treti metai,  tų resursų dar paieškotume. Viena iš tokių galimybių yra privatizuotini miškai, kuriuos mes prižiūrime, tačiau juose neūkininkaujame.

Kodėl?

Šiuo metu valstybiniai miškai Lietuvoje užima 1,36 mln. ha plotą arba 63,2 proc. nuo visų šalies miškų. Didžioji jų dalis (1,06 mln. ha arba 49,4 proc.) yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kurie yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir kuriuos patikėjimo teise valdo valstybės  įmonės miškų urėdijos.  Likusi dalis valstybinių miškų (296 tūkst. ha arba 13,8 proc.) rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui dėl vis dar tebevykstančios žemės reformos. Miškų urėdijos yra atsakingos už šių miškų apsaugą ir priežiūrą, tačiau jokių pajamų iš šių miškų negauna.

Normali miškininkystės veikla šiuose miškuose nevykdoma jau daugiau nei dešimtmetį ir juose yra didžiausi nepanaudotos medienos, kurios dalis realiai supūdoma, rezervai.

Išsprendus šių miškų statuso klausimą, juos grąžinant buvusiems savininkams arba priskiriant valstybinės reikšmės miškams, medienos rinką kasmet galėtų pasiekti iki 1 mln. kub. m medienos kiekis.

Mūsų urėdijoje tokių miškų, kaip minėjau, yra apie 4 tūkst. ha.  Kol kas valstybė niekaip neišsprendžia šio klausimo, nes neužbaigta žemės reforma. Šie miškai neturi savininko. Jeigu nėra tų miškų savininkų, - atiduokime juos urėdijoms. Mes juos kirsim, prižiūrėsim ir atsodinsim, nors jie ir netaps mūsų nuosavybe. Vėliau, kai atsirastų savininkas, tas miškas būtų perduodamas jam.

Kas dešimt metų vyksta miškotvarkos darbai, kurie inventorizuoja kaip mes ūkininkaujame per tą laikotarpį bei numato ką per ateinančius dešimt metų mes turime padaryti. Tuose projektuose pagrindiniais kirtimais mes galėtume kirsti 75 tūkst. kubinių metrų. Tačiau dėl visuomenės neigiamos įtakos, esą miškininkai per daug kerta miškų, mums patvirtinta kirsti tik 63 tūkst. kubinių metrų. Taigi galėtume kirsti 12 tūkst. kubinių metrų daugiau, nedarydami jokios žalos gamtai. Taigi čia taip pat yra rezervas.

Mažinti darbuotojų skaičių? Ne, jokių rezervų čia tikrai nematau. Pas mus girininkijoje dirba keturi žmonės: girininkas, pavaduotojas ir du eiguliai. Kiekvienam jų  tenka beveik po 1000 ha.

Ar jau įveikėte sunkmetį, o gal jis Jūsų vadovaujamoje urėdijoje dar tęsiasi?

Dar tęsiasi. Sunkmetis mūsų urėdijai atsiliepė gana ženkliai. Apskritai krizė pirmiausia prasidėjo medienos sektoriuje. Mes tai pajutome anksčiausiai, todėl, galbūt dabar, vieni iš pirmųjų, baigiame iš tos duobės išlipti. Viską sąlygoja medienos kaina rinkoje. Todėl galime sakyti, kad jau po truputį stojamės ant kojų, tačiau dar neatsipalaiduojame.

Iš valstybės jokių dotacijų mes negauname ir neprašome. Stengiamės išsilaikyti patys. Taip išlieka stimulas dirbti ir užsidirbti. Jeigu urėdijų pinigus surinktų ir po to perskirstytų, kaip yra kai kuriose šalyse, nebūtų stimulo dirbti, nes mūsų uždirbti pinigai atitektų kitiems.

Ūkininkavimo sąlygos Lietuvoje urėdijoms nėra vienodos. Yra turtingų urėdijų, yra ir neturtingų. Jeigu paimtumėme prasčiausią ir geriausią urėdiją ekonominiu požiūriu, tai intervalas būtų nemažas. Mūsų urėdija priskiriama prie silpnesnių. Mums būtų naudingiau, bet turtingoms urėdijoms – tikrai ne.

Valdymo sistema jau yra nusistovėjusi, kontrolės užtenka. Ką dar galima efektyviau valdyti?

Kontrolės yra pakankamai. Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose yra miškų kontrolės skyriai. Marijampolės regione yra skyrius, kuris kontroliuoja tiek valstybinius, tiek privačius miškus. Šiemet mus tikrino Generalinės miškų urėdijos auditas, RAAD miškų kontrolės skyrius. Praėjusiais metais -  valstybės kontrolė. Taigi kontrolės tikrai yra pakankamai.

Kaip reikėtų paaiškinti jūsų oponentų teigimą, kad valstybiniai miškai yra blogai prižiūrimi? Beje, ir kai  kurie Jūsų kolegos miškininkai tam pritaria.

Kaip galima paneigti tai, ko nėra? Čia reikėtų paieškoti asmeniškumų tarp kai kurių žinybos specialistų. Mes juk negyvename uždaroje erdvėje ir  pas mus yra įvairiai mąstančių žmonių. Mūsų žinybai tikrai nėra gerai, kai miškininkai  pradeda aiškintis viešai – per spaudą ar televiziją. Mes visuomenei turime  pateikti jau išdiskutuotą nuomonę dėl  miškų ateities.

Pagal miškų įstatymą iškirstus plotus  reikia atkurti per trejus metus. Mes tai padarome per vienerius. Mūsų urėdija kasmet įveisia iki 100 ha naujų miškų, kadangi turime pasienio zoną su Lenkija. Didiname šio krašto miškingumą. Turėjome savo medelyną, tačiau jį likvidavome, nes pas mus žemės yra nedėkingos, pavasarį ilgai neišdžiūsta. Nematėme galimybių plėstis. Kaimyninės urėdijos turi gerus medelynus, esame sudarę ilgalaikes sutartis ir iš jų perkame sodmenis. Mums taip naudingiau.

Lyginti kokį įnašą į valstybės biudžetą įneša valstybiniai miškai ir kokį privatūs, manau,  nėra prasmės. Pavyzdžiui, Vokietijoje privačių miškų veiklą kontroliuoja  valstybiniai miškininkai. Pas mus kontrolę vykdo Regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrius, kuris, beje,  kontroliuoja tiek privačius, tiek valstybinius miškus. Marijampolėje yra du darbuotojai, o miškų savininkų – apie  du tūkstančius. Taigi ar įmanoma visus  sukontroliuoti?

Mūsų nuomone, bendradarbiavimas tarp valstybinių miškininkų ir privačių miškų savininkų galėtų būti žymiai glaudesnis.  Nuo to Lietuvos miškai  tik laimėtų.

Nuomonės

Jungtinio demokratinio judėjimo lyderis, advokatas Kęstutis Čilinskas.

„Idėja koncentruoti valstybės miškus ir kitą valstybės turtą vienose rankose „Visuomio“ holdinge Vyriausybei atrodo tokia pat gera, kaip atrodė LEO LT kūrimo idėja. Abi jos panašios: tarp iniciatorių – tie patys asmenys, kurie įkvėpė LEO sandorį. Abiejų idėjų pagrindas neteisėtas, nes kapitalo koncentraciją vienose rankose ir monopolijų kūrimą draudžia įstatymas ir Konstitucija. Tai leidžia sumažinti valstybės tarnautojų įtaką. Miškų atveju – urėdų, taip pat išsaugoti turtą ir sudaro galimybes privatiems asmenims kišti rankas į valstybės kišenę“.

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas

„Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nuomone, dabartinė valstybinių miškų struktūra ir jos padaliniai sėkmingai vykdo keliamus uždavinius ir netikslinga daryti struktūrinių pokyčių ar reformų, jungiant valstybines įmones miškų urėdijas į vieną įmonę ar skaidyti jas į regionus. Be to, šiuo klausimu Seime jau yra priimta rezoliucija „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“.

Siekiant didinti Lietuvos Respublikos valstybinių miškų efektyvų valdymą, Seimo Aplinkos apsaugos  komitetas siūlo didinti miškų veiklos skaidrumą ir viešumą, steigti valstybinių miškų ūkio valdymo organą – valdybą (tarybą), kuri svarstytų ir tvirtintų perspektyvinius bei metinius valstybinių miškų ūkio veiklos planus, rodiklius ir ataskaitas.

Komitetas taip pat siūlo didinti miškų ūkio sektoriaus indėlį valstybės biudžetui. Nuosekliai įgyvendinti priemones valstybinių miškų plotams didinti, kasmet įveisiant ne mažiau kaip 1 tūkst. ha naujų miškų žemės ūkiui netinkamuose ir nenaudojamuose žemės plotuose. Didinti atliekinių miško išteklių naudojimą energijos gamybai, plėtojant kirtimo atliekų ir menkavertės medienos surinkimo logistikos sistemas.  Parengti ir įgyvendinti mokymo ir konsultavimo bei mokamų paslaugų teikimo privačių miškų savininkams teritorinę sistemą, naudojant miškų urėdijų bei jų struktūrinių padalinių turimą bazę bei pasitelkiant specialistus.“


Gintautas KNIUKŠTA
Verslas ir Politika


 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

nemokamos konsultacijos

 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai