Miškininkai metus palydi įspūdinga gerumo akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“

Generalinio urėdo Benjamino SAKALAUSKO išskirtinis interviu „Verslui ir politikai“
Gerbiamas urėde, artėja Šventos Kalėdos ir Naujieji metai. Iš daugybės rūpesčių vienas pagrindinių, kaip ir kur įsigyti kalėdinę eglutę ar kvepiančią jos šaką namams papuošti. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pagalbą siūlo miškininkai. Kaip kilo idėja rengti akciją, kurios metu eglaičių šakas dalinamos nemokamai?

Išgyvenant ne pačius geriausius laikus reikia būti solidariems ir pasirūpinti, kad Kalėdų simbolis – eglutės šaka - papuoštų ir sunkiausiai besiverčiančių žmonių namus. Pernai vykusi akcija tikrai pasisekė. Rekordinio masto renginys vyko net 123–jose Lietuvos vietose.

Buvo planuota gyventojams padovanoti apie 40 tūkst. šakų, bet išdalinta gerokai daugiau - šalyje buvo išdalinta beveik šimtas kilometrų eglišakių. Miškininkai – tradicijas puoselėjantys žmonės. Tikime, jog ir eglišakių dovanojimo akcija išaugs į gražią prasmingą tradiciją, kuri kasmet įtrauks vis daugiau vaikų ir suaugusių gyventojų.

Šiemet Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija rengia akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu eglių šakas žmonėms dovanos visos 42 šalies miškų urėdijos. Šiemet miškininkai ketina pagerinti praėjusių metų rekordą ir planuoja išdalinti ne mažiau nei 100 tūkst. eglišakių.

Pasistengėme, kad kuo daugiau žmonių parsineštų mūsų dovanotą kalėdinę šaką. Norime, jog neskriausdamas gamtos, kiekvienas galėtų parsinešti į namus mažą dalelę miško. Papuošta eglės šaka tikrai atneš Kalėdų nuotaiką į namus ar darbovietes, o ir gamta nebus nuskriausta, nes šakas miškininkai paruoš miško kirtimų valksmuose.

Akcija prasidėjo likus savaitei iki Kūčių. Šakos bus dalijamos visų Lietuvos didžiųjų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse.

Žaliaskarės šaka ir papuošė namus, ir padėjo sutaupyti. Eglučių šakų dovanojimo akcija – daugiatikslė. Ji prisideda prie gamtosaugos ir ugdo bendrapilietiškumą, kūrybinius sugebėjimus iš šakos sukurti menines kompozicijas.

Prieš didžiąsias žiemos šventes prasideda, eglaičių jaunuolynų „retinimas“. Puošdami namus Kalėdų eglute ir įtraukti į šventinį šurmulį, daugelis net nespėja pagalvoti, jog miškas neteko dar vieno medelio.

Ar visoms urėdijoms šie metai buvo sėkmingi ?

Išmokome dirbti krizės sąlygomis. 2009 metais urėdijų pajamos buvo sumažėjusios net 35 procentais. Šiemet džiaugiamės, kad mūsų neparklupdė škvalas.

Suprantama, šiuos, besibaigiančius metus, reikėtų vertinti nevienareikšmiai. Ekonominiu požiūriu jie buvo šiek tiek geresni už praėjusius metus, nes buvo kritusios medienos pardavimo kainos, tuo pačiu ir mūsų pajamos.

Kainos po truputį grįžta į ankstesnes vėžes, mes galime vėl daugiau lėšų skirti sritims, kurias buvome priversti nuskriausti. Tai pirmiausia - kelių tvarkymas, naujų kelių tiesimas, rekreacinių objektų atnaujinimas.

Dalis šių darbų šiais metais jau vėl atnaujinti. Metams įpusėjus, mes negalėjome optimistiškai prognozuoti ateities, nes škvalas iš mūsų „nusinešė“ apie 20-25 mln. litų.

Po škvalo medienos kokybė yra prastesnė, o gamybos kaštai didesni. Tai priverčia mus peržiūrėti darbus, finansavimą. 2009 metais mes išmokome dirbti krizės sąlygomis, o šie metai yra teikiantys optimizmo.

Tikimės, kad 2011 metais medienos kainos bus didesnės ir turėsime daugiau pajamų. Tačiau kol kas neplanuojame pasiekti 2007 metų pajamų lygio, kadangi kainos atsilieka apie 15 proc.

Kaip vertinate siūlymus reformuoti valstybinių miškų valdymą?

Per tuos metus teko išgyventi įvairialypį gyvenimą. Džiaugiuosi, kad nepakrikome, nepasimetėme. Ypatingai tvirtai pasijutome po 2010 m. kovo 18 d. Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“. Ši rezoliucija teikė vilčių, kad galėsime dirbti stabiliai. Pasirodo, tai buvo tik iliuzija, nes po to vėl pasipylė įvairių reformų siūlymai.

Šie metai tapo rekordiniais metai per paskutinį dešimtmetį dirbtinių reformų ir kaltinimų miškininkams prasme. Atskirų finansinių grupuočių žygiai pasiekė apogėjų - buvo taikomos tokios priemonės, kokių anksčiau niekada nebūdavo. Tai ir šmeižto bangų masiškumas per žiniasklaidą, ir netiesos sakymas bet kur ir bet kada.

Meluoti galima dviem būdais: arba sakyti netiesą arba kažko nepasakyti. Jeigu sakoma, kad kitose valstybėse miškininkai sumoka daugiau į biudžetą, tai nutylima, kad iš biudžeto tose valstybėse miškams atiduodama žymiai daugiau negu jie sumokama.

Lietuvoje miškininkai moka mokesčius į biudžetą, o iš valstybės biudžeto negauna nė cento. Mūsų balansas, tarp mokamų mokesčių į biudžetą ir iš jo gaunamų lėšų, yra geriausias Europoje. Urėdijos išsilaiko, atkuria miškus, juos prižiūri ir saugo, į valstybės iždą sumoka apie 160 mln. litų per metus.

Dabar jau mes gyvename kitų metų planais ir perspektyvomis. Deja, neturiu iliuzijų, kad mums leis ramiai dirbti. Šiemet buvo dedamos milžiniškos pastangos , kad būtų išdraskytas valstybinių miškų sektorius. Užsakovai liko nepatenkinti, nes vykdytojai ne viską padarė gerai. Manau, kad kita puolimo banga ateis pavasarį. Tai gali būti susieta ir su savivaldybių rinkimais, nes norima išvengti didesnio triukšmo. Be to, kaip aš juokaudamas sakau, pavasarį būna vitaminų trūkumas, todėl bus pasitelkiami iškreipti metodai.

Ar, Jūsų nuomone, nereikia įvardyti tų užsakovų, kurie tendencingai švaisto kaltinimus, trikdo urėdijų darbą?

Jeigu užsakovai ir interesų grupės patys nepareiškė apie save, tai kaltinimai gali būti labai įvairiai traktuojami. Aš tokią situaciją palyginu, žinoma, gal šiek tiek primityvokai ir grubokai, su teroristinėmis grupuotėmis ir jų vykdomomis akcijomis.

Mano nuomone, jos veikia sąžiningiau. Kodėl? Po teroristinio akto viena ar kita grupuotė prisipažįsta tai padariusi. Šioje situacijoje metodų rafinuotumui lygių nėra. Prisidengiama neva efektyvesnio ir racionalesnio turto valdymo idėjomis, o skleidžiamos melagingos dogmos ir informacija, tendencingi straipsniai ir informacija perkeliama į kaimyninių valstybių leidinius. Kol užsakovai patys savęs neįvardins, kitiems tai daryti yra pavojinga.

Kodėl ši diskusija vis dar nesibaigia? Suprantama, valstybės turtas gundo daug ką, tačiau gal jau puolimas baigėsi ir kitais metais galėsite ramiai dirbti. Politinė valia pareikšta - valstybiniai miškai nebus draskomi.

Seimas rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“ priėmė pirmą kartą, o ir pačių Seimo narių nuomone, tas puolimas turėjo pasibaigti. Deja, yra toks posakis: neįleidžia per paradines duris - eik per atsargines, neįsileidžia per atsargines – lipk per langą. Manau, šiuo atveju bandoma lipti ir per langą.

Galiu atvirai pasakyti, kad bendradarbiavimas su privačių miškų savininkais vyksta nuosekliai, o kvalifikuota pagalba teikiama kiekvienoje girininkijoje. Tuo tarpu vienas privačių miško savininkų internetinis portalas ištisai pylė purvą ant valstybinių miškų, suprantama, turėdamas aiškų interesą. Neigiamas ir tendencingas urėdijų darbo vertinimas buvo viena šios kompanijos sudėtinių dalių.

Šioje valstybinių miškų puolimo istorijoje, kuri tikriausiai dar tik prasidėjo, yra ir teigiamų dalykų. Mes gavome progą plačiau įvertinti kaimyninių valstybių ūkininkavimą miškų sektoriuje, stengėmės iš visų įmanomų šaltinių surinkti informaciją.

Todėl norėčiau sau ir kolegoms, pritariantiems mūsų siekiams, palinkėti stabilumo. Darbus mes sugebėsime atlikti bet kokiomis aplinkybėmis. 2010 metais mums teko mokėti 5 proc. papildomų mokesčių nuo pajamų, o 2011 metais mokėsime papildomai dar 5 proc.

Tuo tarpu kiti valstybės sektoriai nelabai ruošiasi taupyti. Manau, kad šiuo sunkmečiu reikėtų daugiau solidarumo visoms valstybės institucijoms. Jeigu vieniems didinami mokesčiai, kiti irgi turėtų bent kažkuo prisidėti. Kalbos, kad visi turime būti solidarūs, taip ir liko tik kalbomis.

Urėdijoms patikėta valdyti didelį valstybės turtą, rūpintis miškų ekonomine nauda. Kitais metais milijonu kubinių metrų padidinti kirtimai valstybiniuose miškuose. Ar tai nepakenks Lietuvos miškams, ar ši situacija bus valdoma?

Valstybiniuose miškuose neiškertama daugiau medynų negu priauga. Mokslo numatyta kirtimų riba yra 85 proc. medynų prieaugio. Kirtimus mes vykdytume 70 proc. prieaugio apimtyse, kai tuo tarpu kaimyninėse valstybėse kertama 80-90 proc.

Papildomas mokesčių mokėjimas į biudžetą susijęs su keliais faktoriais. Šiais metais papildomus 5 proc. mokesčių sugebėjome mokėti iš tų pačių resursų, verždamiesi diržus, ko, beje, nepadarė nė viena kita valstybinė institucija. Tačiau norint mokėti dar papildomus 5proc. mokesčių, mums reikia tam tikrų sąlygų.

Pareikalavus Aplinkos ministerijai, priemonių planą pristatėme Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai. Šiandien mes turime sutaupę medienos, nes kirtome mažiau negu buvo galima. Mes nuolat taupėme. Dabar galime pasakyti: jeigu reikia daugiau mokesčių valstybei, mes sutaupytą medieną galime iškirsti.

Kitas klausimas - jeigu tas kiekis bus iškirstas ir eksportuotas? Ar to reikia Lietuvai? Dabar iš valstybinių miškų eksportuojama tik 13 proc. žaliavinės medienos - t.y. tris kartus mažiau negu Latvijoje ir Estijoje, nes išvežti žaliavą mūsų valstybei nenaudinga. Medienos perdirbėjai reikalauja, kad mes kirstume daugiau ir aš juos puikiai suprantu, nes atsiranda tikimybė, kad kris medienos pirkimo – pardavimo kaina.

Sutinku, kad prastesnės kokybės medienos poreikis didėja. Jeigu vystysis bioenergetika, jeigu katilinėms, plokščių gamintojams reikės daugiau medienos, mes pasiruošę didinti kirtimų apimtis būtent tuose medynuose, iš kurių tokia produkcija bus gaminama.

Vykdyti kirtimus galima ir ten, kur jau dešimt metų nėra vykdoma jokia ūkinė veikla. Ten susikaupė nemaži medienos resursai – neleiskime jai supūti, panaudokime gamyboje.

Kiekvienoje urėdijoje yra po keletą tūkstančių hektarų miškų, kurie laukia nesulaukia savo šeimininkų. Gal per ilgai užsitęsė savininkų paieškos?

Tiek aš, tiek kiekvienas miškininkas galime pasvajoti ir pageidauti, kad viskas išsispręstų kuo greičiau. Tačiau, kol nebaigta žemės reforma, nieko negalime daryti. Norėtųsi, kad šie miškai kuo greičiau rastų šeimininką, ten prasidėtų normali veikla – naudojimas ir priežiūra.

Manau, tai lemia politiniai sprendimai, kuriuos mes vargu ar galime rimtai įtakoti. Šiuo metu priimtas sprendimas, leidžiantis kompensuoti turėtą miesto žemę miškais.

Kur Jūs atostogaujate? Ar pasiilgstate miško dirbdamas Vilniuje?

Per atostogas mėgstu keliauti. Šiais metais keliavau prie Baikalo ežero, į Irkutską. Aplankiau gimtinę, pamedžiojau. Turėjau galimybę paplaukioti Baikale, aplankiau gyvenvietę, kurioje gimiau. Pamačiau, kaip ji pasikeitė per 31 metus, kai iš ten išvyko mūsų šeima.

Dvasine prasme ši kelionė man buvo labai įspūdinga. Savo tėviške laikau Lietuvą, čia gimė ir augo mano tėvai, o Sibiras yra mano gimtinė. Ten aš užaugau, ten susiformavo kai kurie mano charakterio bruožai, sibirietiškas požiūris į gyvenimą. Mes gyvenome taigoje, tėveliai buvo eiguliai, dirbo tai vienokius, tai kitokius miško darbus.

Šalia manęs visada buvo miškas. Aš esu miško ir kalnų vaikas, neatsitiktinai gyvenimą Lietuvoje buvau pasirinkęs Zarasų rajone. Kalnai daro stebuklingą įtaką žmogui. Dažnai keliauju į kalnus, nes kalnai man daro didžiulį poveikį.

Ko palinkėtumėte kolegoms 2011 metais?

Į kitus metus žiūriu su viltimi. Gal sumažės oponentų puolimas, gal viskas vyks ne taip žiauriai rafinuotai, kaip tai vyksta dabar? Kol dirbu šį darbą, turiu atstovauti šiai sistemai, už kurią esu atsakingas. Tikiuosi, kad kiti metai bus stabilesni, ramesni, nors, atvirai pasakius, nelabai tuo tikiu.

***

Iš valstybės biudžeto yra dotuojami šių valstybių miškų sektoriai:
Saksonija – 60 mln. eurų
Švedija – apie 40 mln. eurų
Škotija – per 35 mln. eurų
Latvija – apie 10 mln. eurų
Lietuva – nedotuojama, papildo biudžetą daugiau nei 40 mln. Lt „dividendų“.

*Valstybinio miško sektoriaus pajamos, išlaidos ir mokesčiai į valstybės biudžetą

 

Šalis

Valst. miškų
plotas, mln.ha

Pajamos

Išlaidos

Pelnas

Įmokos į valstybės biudžetą už valstybinio
miško naudojimą

Iš viso, mln. eurų

1 ha, eurų

Iš viso, mln. eurų

1 ha, eurų

Iš viso, mln. eurų

1 ha, eurų

Iš viso, mln. eurų

Pajamų %

1 ha, eurų

Čekija

1,34

205,10

153,06

188,52

140,69

16,58

12,37

0

0,00

0,00

Saksonija

1,93

40,00

20,73

100,00

51,81

-60,00

-31,09

-60,00

-150,00

-31,09

Latvija

1,47

94,03

63,97

70,09

47,68

23,94

16,29

16,37

17,41

11,14

Suomija

3,50

241,00

68,86

174,00

49,71

67,00

19,14

27,00

11,20

7,71

Škotija

0,46

69,57

150,26

105,02

226,82

-35,45

-76,69

-35,45

-50,96

-76,69

Švedija

3,40

679,80

199,94

640,10

188,26

39,70

11,68

21,00

3,09

6,18

Lietuva

1,05

108,80

103,50

98,20

93,40

10,60

10,08

7,12

6,5

6,78


*Šalys, nagrinėtos Audito ataskaitoje 2010 m. liepos mėn. 29 d.

***

Teigiama, kad iš valstybės turto per metus uždirbama vos 30 mln. litų, neišskiriant miškininkystės sektoriaus ir visuomenė neturi naudos iš valstybės valdomo turto.
Valstybinių miškų vertė per praėjusius 10 metų padidėjo 1 mlrd. Litų, t.y. valstybės turtas.
Skaičiuojant turto vertės padidėjimą, kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka apie 50 Lt kasmet, o skaičiuojant sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą už valstybinio miško naudojimą (galimi dividendai) – 10 Lt. Skelbiamoje informacijoje teikiami skaičiai, kad visos valstybės valdomos įmonės per metus uždirba tik 30 mln. dividendų, t.y. 10 Lt vienam Lietuvos gyventojui.

Teigiama: miškininkystės valstybinis sektorius nemoka mokesčių nuo valdomo turto – miškų.
2005-2009 m. į valstybės biudžetą buvo sumokėta per 150 mln. Lt šių mokesčių, o įskaitant vykdytus darbus, kurie kitose valstybėse finansuojami iš valstybės biudžeto – per 300 mln. Lt, t.y. kasmet per 60 mln. Lt. Perspektyvoje, nekeičiant šiuo metu veikiančios mokesčių bazės, miškininkystės sektoriaus metinis indėlis į valstybės biudžetą siektų per 74 mln. Lt, t.y. 44 mln. Lt mokesčiai bei 30 mln. Lt vykdomi bendravalstybiniai darbai.
Ekspertų teigimu, nė vienoje pasaulio valstybėje valstybinių miškų vertė neapskaitoma finansinėse ataskaitose.

Teigiama: miškininkystės sektoriuje dirba per daug specialistų lyginant su kitomis šalimis – Latvija, Švedija.

Lietuvos miškų urėdijose dirba 2060 specialistų, tuo tarpu Latvijoje tą patį darbą vykdo 2150 specialistų ( „Latvijas valsts meži“ + Latvijos valstybinė miškų tarnyba).

Miškų urėdijų duomenimis bei preliminariniais skaičiavimais, įvertinus funkcijas, kurių neatlieka Švedijos AB Sveaskog, preliminarus specialistų skaičius dirbančių miškų urėdijose būtų 1100 žmonių, o lyginant bendrą specialistų skaičių: Švedijos AB Sveaskong ir valstybinių miškų agentūroje dirba 2058 specialistai, Lietuvos miškuose – 2060 specialistų.

Lietuvoje valstybiniai miškai išsidėstę per visą valstybės teritoriją, kurioje gyventojų tankumas 52 žm./km2, Švedijos valstybiniai miškai išsidėstę Šiaurinėje valstybės dalyje, kur gyventojų tankumas 11,1 žm./km2, t.y. beveik penkis kartus mažesnis.
Skaičiai ir faktai:

Šiuo metu valstybinių miškų sistema valdo 1060 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų. Per Lietuvos nepriklausomybės 20 metų valstybinių miškų sistemos valdyme ir veikloje įvykdytos žymios transformacijos:
atsisakyta medienos perdirbimo veiklos – miškų urėdijose buvę 36 medienos perdirbimo cechai buvo arba perduoti Valstybės turto fondui, arba likviduoti;
nuo 2004 m. miškų urėdijoms priskirti nacionalinių parkų miškai;
nuo 2001 m miškų urėdijos veikia kaip valstybės įmonės;
įdiegta „skandinaviškoji“ medienos ruošos technologija, atsisakant stiebų pjaustymo 35 galutiniuose medienos sandėliuose. To dėka medienos ruošos sąnaudos sumažėjo 25 mln. litų;
medienos ruošos ir miško darbų vykdyme išplėstas paslaugų (rangos) pirkimas;
miško sodmenų daigynai ir medelynai modernizuoti, įrengiant modernias laistymo sistemas bei mechanizmus;
valstybinė miškų kontrolė atskirta nuo miškų politikos formavimo ir ūkinio valdymo funkcijų.

Dėka įgyvendintų priemonių, per 20 metų pasiekti šie valstybinių miškų veiklos rezultatai;
valstybinės reikšmės miškų plotas padidėjo 70 tūkst. ha;
valstybinės reikšmės miškų medynų tūris padidėjo 47 mln. kub. m, o jų vertė per 1 milijardą litų;
brandžių medynų tūris padidėjo 22 mln. kub. m;
Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama grąža (veiklos ir pelno mokesčiai į valstybės biudžetą – („dividendai“) padidėjo nuo 7 mln. litų 1995 m. iki 51 mln. litų 2010 m., t.y. 7,3 karto;
įvertinus tai, kad 1995 m. miškų kirtimo apimtys buvo 5,28 mln. kub. m, o 2010 m. – 3,6 mln. kub. m, sumokėtų veiklos ir pelno mokesčių („dividendų“) į valstybės biudžetą už 1 kub. m medienos, apimtys padidėjo nuo 1,3 lito iki 14,2 lito, t.y. 11 kartų;
visų mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą sumokėta per 2 milijardus litų;
valstybinių miškų sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 15000 iki 4000.

Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojamoji grąža

 

Rodikliai

1995 m.

2000 m.

2005 m.

2010 m. prognozė

Rezultatai, įgyvendinus siūlomas priemones

Pelnas (nuostolis) prieš apmokėjimą, mln. Lt

Faktinis

21

17

36

20

40

Sąlyginis (jei nebūtų vykdomos viešos paslaugos)

33,5

33,2

56,9

44,7

64,7

Savininko (valstybės) kapitalo rentabilumas, proc.

Faktinis

10,7

8,7

16,3

9,0

17

Sąlyginis (jei nebūtų vykdomos viešos paslaugos)

16,8

16,4

25,4

18,2

26

VALSTYBĖS TURTO GENERUOJAMA GRĄŽA
Veiklos ir pelno mokesčiai („dividendai“), mln. Lt

Iš viso

7,1

13,8

25

46

66

Iš jų:

mokestis į Centralizuotąją miško fondo dalį*

4,5

12,4

0

0

0

kelių mokestis

0,3

0,2

0

0

0

pelno mokestis

1,5

0,1

5

4

20

turto mokestis už savininko kapitalą

0,7

0,9

1

5

5

5 proc. privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti

0

0

16

18

20

5 proc. privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką valstybės
biudžeto reikmėms tenkinti

0

0

0

18

20

kiti mokesčiai

0,1

0,2

3

1

1

Kiti mokesčiai į valstybės biudžetą ir socialinio draudimo įmokos

Iš viso

58,6

64,8

69,7

80

83

Iš jų:

PVM

26

35

38,2

50

54

privalomosios socialinio draudimo įmokos

32,6

29,8

31,5

30

29

Dirbančiųjų skaičius

15218

7578

5211

3853

3703

Pastaba - * galiojo iki 2001 m.


NUOMONĖ
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas: “ Darbai miškuose vyksta darniai ir mobilizuotai“

Nepaisant sunkmečiu iškilusių iššūkių darbai miškuose vyko darniai, mobilizuotai. Sklandžiai likviduojami 2010 m. rugpjūčio pradžioje siautusio škvalo miškuose padariniai, kuriai išvartyta ir išlaužta virš 1,0 milijono m³ medienos 70 tūkst. ha plote.

Sėkmingai užtikrinta miškų priešgaisrinė apsauga, diegiamos šiuolaikinės apsaugos technologijos. Investuojama į miškų infrastruktūrą. Planingai tiekiame mediena medienos apdirbimo pramonei.

Aplinkos ministerija, siekdama gerinti ūkininkavimą valstybiniuose miškuose Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo priemonių plano projektą, kuriam Vyriausybė pritarė ir pavedė Aplinkos ministerijai organizuoti šio plano priemonių įgyvendinimą.
Žemės ūkio ministerija užtikrins laisvos žemės fondo miškų perdavimą valstybės įmonėms miškų urėdijoms valdyti patikėjimo teise, o Finansų ministerija ir Ūkio ministerija pateiks pasiūlymus dėl pelno mokesčio tarifo padidinimo valstybės įmonėms arba kitų priemonių, leidžiančių didinti biudžeto pajamas iš valstybės įmonių veiklos.
Šiame priemonių plane atsispindi Aplinkos ministerijos pozicija ir artimiausio laikotarpio ūkininkavimo valstybiniuose miškuose vizija.

Valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo priemonių plane numatyta, Žemės ūkio ministerijai perdavus VĮ miškų urėdijoms valdyti patikėjimo teise 110 tūkst. ha laisvos žemės fondo miškų, padidinti miško kirtimų apimtis iki 500 tūkst. m3, perbrendusiuose minkštųjų lapuočių medynuose padidinti miško kirtimų apimtis iki 120 tūkst. m3.

Taip pat siekiant suformuoti tvarius ir produktyvius medynus ugdomųjų kirtimų metines apimtis artimiausiu metu padidinti 230 tūkst. m3. Pažymėtina, kad laisvos žemės fondo miškuose jau 20 metų nevykdomos jokios ūkinės priemonės. Juose susikaupta mediena dėl neefektyvaus naudojimo praranda kokybę ir vertę.

Tokios pačios problemos iškyla ir dėl valstybiniuose miškuose susikaupusių perbrendusių minkštųjų lapuočių medynuose, kurie susikaupė Vyriausybei nustačius tausojančias pagrindinių miško kirtimų apimtis valstybiniuose miškuose (nacionalinės miškų inventorizacijos duomeni¬mis nuo 2003 m. bendras medienos tūris išaugo nuo 453,4 mln. m³ iki 479,4 mln. m³). Todėl teigti, kad valstybiniuose miškuose bus iškertama daugiau medynų negu priauga būtų neteisinga.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriame valstybės įmonėms miškų urėdijoms papildomai nustatomi privalomieji 5 procentų (iš viso 10 procentų) atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Valstybės įmonės miškų urėdijos, susiplanavusios didesnius atskaitymus į valstybės biudžetą, mobilizavo vidinius rezervus taip pat numato 2011 metais 5 procentais padidinti išlaidas privalomųjų darbų atlikimui – miško atkūrimui ir įveisimui, priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui.

Be to, likvidavus 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalo padarinius miškuose, planuojama gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimui.

Miškininkams ir miško savininkams palinkėčiau puoselėti ir saugoti didžiausią visos Lietuvos turtą – miškus, o naudoti mišką tik darniais, visuotinai pripažįstamais principais. Visus gamtos bičiulius raginčiau prisijungti prie miško puoselėjimo ir nelikti abejingiems pastebėjus netinkamą elgesį gamtoje.

 

Parengta pagal  GMU informaciją

 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai