Pinigų trūksta, bet milijonų nenori pasiimti

60 milijonų litų kasmet - tiek praranda medienos vežėjai ir miškų valdytojai, po visą šalį gainiodami pustuščius miškavežius. Pridėkime dėl patiriamų nuostolių padidėjusią vežamos medienos savikainą, kuri gerokai didesnė negu kaimynėse Latvijoje bei Lenkijoje - štai ir visa paslaptis, kodėl medienos kainomis ir kiekiais nepatenkinti jos perdirbėjai, kodėl didelės dalies miškų plotų visai neapsimoka eksploatuoti. Didesniąją dalį šių milijonų gali gauti valstybė, tačiau Seimas pinigų nenori pasiimti.

„Respublika“, 2010 m. gruodžio 21 d.
Kostas DVILEVIČIUS

Vežioja orą

“Įsivaizduokite dvidešimt penkių tonų mašiną su priekaba, o joje penkiolikos tonų krovinį - trečdalis to, kiek telpa į sąstatą. Ar protingas ir ūkiškas vairuotojas vežios orą, jei mašina pajėgi vežti sunkesnį krovinį?” - retoriškai klausia Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Rytis Kuliešis.

Medienos vežėjų asociacijos pirmininkas Žydrūnas Grencevičius paaiškina, ką daro protingas vežėjas - lengvina miškavežius. Miškavežių, priekabų metalo pagrindo statramsčius keičia aliumininiais, iki minimumo stengiasi sumažinti miškavežių ašių skaičių ir pasikrauna papildomai dar bent kelias tonas medienos. Bet tik tiek, kad sąstato bendras svoris neviršytų 40 tonų.

40 tonų bendrosios masės riba įvesta dar 1997 metais, neva Lietuvos teisės aktus derinant su Europos Sąjungos reikalavimais. Tačiau ES teisės aktai sako ir ką kita: kiekviena valstybė savo teritorijoje gali naudoti nacionaliniam krovinių vežimui skirtas transporto priemones, nesilaikydama minėto reikalavimo.

Šiandien Latvijoje miškavežis su kroviniu negali viršyti 52 tonų, Švedijoje, Suomijoje - 60 tonų. Panaši padėtis ir kai kuriose kitose ES valstybėse.

Lyg žirniai į sieną

Pirmą kartą sunkiasvorio transporto masės klausimas Seime nagrinėtas prieš daugiau kaip dvejus metus. Tąkart Verslo ir užimtumo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai įvertinti, kokį poveikį keliams turėtų didžiausios masės padidinimas nuo leistinų 40 iki 52 tonų. Tuometis ministras Algirdas Butkevičius atsakė, kad, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį, leisti tokio svorio transporto priemonėms važiuoti valstybinės reikšmės keliais negalima. Esą magistralinių ir krašto kelių dangos projektuojamos 11,5 tonos ašies apkrovai.

A.Butkevičiaus nuomonė nepasikeitė ir dabar, kai jau Eligijaus Masiulio vadovaujama Susisiekimo ministerija parengė projektą leisti didinti autotransporto priemonių masę iki 48 tonų.

Argumentai - įtikinantys

Ž.Grencevičius sako nenorintis sutikti su eksministro A.Butkevičaus nuostata ir turintis argumentų jai paneigti. Mat miškavežis yra specifinė transporto priemonė. Jį paprastai sudaro triašis sunkvežimis su priekaba dviem, trimis ar net keturiomis ašimis ir dviašis ar triašis vilkikas su puspriekabe, kuri yra dar su trimis ašimis. Tik ant pirmųjų ašių yra viengubi ratai, ant kitų ašių dažniausiai - dvigubi. Iš viso nuo 18 iki 26 ratų. Taigi nesunku suprasti, kad viena - kai skaičiuoji apkrovą vienai ašiai, kas kita - kokia jėga ratas spaudžia asfaltą. Kuo daugiau sudvigubintų ratų - tuo mažesnis spaudimas, nors ašies apkrova ir nesikeičia.

Kad tikrai yra taip, o ne kitaip, neseniai buvo įrodyta ir Kelių direkcijos užsakymu atlikus specialius tyrimus. Dar daugiau, medienos vežėjai Kelių direkcijos dėka pasirūpino ir specialiu žemėlapiu, kuriame pažymėti keliai bei tiltai, kur būtų galima važiuoti 48 tonų svorio miškavežiams.

Ž.Grencevičius pateikia ir dar vieną argumentą. Keliai labiausiai gadinami ne tolygiai jais važiuojant, o pajudant iš vietos. Gal todėl bene daugiausiai miškavežių paliktų ženklų būna tose vietose, kur miško kelias susikerta su pagrindiniu - kryžkelėse.

“Paskaičiuokime: valstybiniuose ir privačiuose miškuose kasmet iškertama apie 6 milijonus kubinių metrų medienos. Kas geriau: kad krovinys būtų išvežtas per dešimt ar dvidešimt kartų”, - dar vieną pliusą randa Ž.Grencevičius. Jo skaičiavimais, miškavežius varinėjant tuščius, kasmet valstybė priversta nereikalingai išleisti apie 30 milijonų litų, tiek pat ir privatūs medienos vežėjai.

“Dyzelino sunaudojame trečdaliu daugiau, vadinasi, daugiau ir anglies dvideginio į orą patenka”, - dar vieną blogybę egzistuojančiose taisyklėse aptinka R.Kuliešis. Panaikinus apribojimą pigtų mediena, didėtų jos kiekis. Tai pajustų ir medienos perdirbėjai, ir paprasti žmonės. Savivaldybėse, kuriose centralizuota šiluma gaminama naudojant biokurą, šiluma galėtų pigti 1 cnt/kwh.

Miškininkai pritaria vežėjams

Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys sako skaičiavęs, kiek urėdijai atsieina oro vežiojimas.

Dabar į urėdijos turimą miškavežį kraunama vidutiniškai 20 kubinių metrų apvalios medienos. Jei būtų leista miškavežių bendrąją masę padidinti iki 48 tonų, tada galėtų krauti 8 kubais daugiau. Telšių miškų urėdijoje per metus iškertama apie 85 tūkstančiai kubinių metrų medienos. Jai išvežti, urėdo teigimu, reikia 4250 miškavežio reisų. Jei būtų leista vežti sunkesnį krovinį, tokiu atveju visai pagamintai medienai išvežti tereikėtų 3035 reisų.

Pasak B.Banio, sumažėjus reisų, vien tik kurui urėdija išleistų apie 300 tūkstančių litų mažiau. Pridėjus atlyginimus, automobilio amortizacines išlaidas, kitas smulkmenas, jau ir beveik milijonas susitaupo. O visų urėdijų mastu - ir 30 milijonų litų. Kaip palyginimą galima paminėti 70 mln. Lt sumą, kurią LR Vyriausybė mokesčių pavidalu pavedė sumokėti biudžetui miškų urėdijoms 2011 metais.

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas pritaria kaimynui ir papildo. Girdi, kai kurių valdininkų ar politikų teiginys, kad miškavežiai gadina kelius - grynas išsigalvojimas.

“Gal jie miškavežio nematė ir nežino, kokie jo važiavimo subtilumai?” - svarsto A.Baranauskas.

Pasak urėdo, jei miškavežis važiuoja miško keliu sudvigubintais ratais, jis kelią ne išardo, o atvirkščiai - suplūkia. Panašiai ir mašinai važiuojant asfaltuotu keliu.

“Pažiūrėkite į magistralių dangą - provėžos. Ar miškavežiai kalti? Ne, tai krovininių automobilių darbas, kurie paprastai važiuoja su viengubais ratais”, - pabrėžia A.Baranauskas.

Jei kas priekaištauja dėl duobėtų miško kelių, tai, A.Baranausko teigimu, dėl to kalčiausi ne miško vežėjai, o tuos kelius privalantys prižiūrėti privačių miškų savininkai. Urėdas teigia nepamenantis atvejo, kad urėdijos teritorijoje bent vienas savininkas būtų atvežęs bent vieną savivartį žvyro keliui tvarkyti.

Ministerija pritaria vežėjams

Susisiekimo ministerija, atvirkščiai negu prieš kelerius metus, šįkart pritaria medienos vežėjams ir sutinka, kad miškavežių bendra masė būtų padidinta iki 48 tonų, bei Seimui pateikė įstatymo pataisą.

“Tokie pakeitimai būtų naudingi valstybei, tačiau viskas priklauso nuo Seimo. Mes pateikėme pasiūlymus - jiems spręsti”, - “Respublikai” sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

R.Vaštako manymu, nenormalu laikytis prieš daugiau kaip dešimt­metį priimtų normų, kai pasaulyje viskas keičiasi. Pasak politiko, lat­viams ir lenkams padidinus miškavežių leistiną bendrąją masę, nukenčia Lietuvos medienos verslas. Mat net keleto centų skirtumas lietuvišką produkciją paverčia nekonkurencinga.

Kita vertus, pasak R.Vaštako, jei dabar neleidžiama vežti 40 tonų viršijančio krovinio, tai nereiškia, kad visi miškavežiai važinėja apytuščiai: “Egzistuoja eismas savaitgaliais, naktimis, susisiekiama racijomis. Bendrovės bando ieškoti išeičių, kaip išgyventi”.

Viceministras linkęs akcentuoti, kad ne miškavežiai ardo kelius. Keliai genda, nes kelininkai juos nekokybiškai nutiesė - nesilaikė normatyvų, dangos storio, nepaisė medžiagų kokybės. Ministerijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad veik 80 procentų tikrintų kelių nutiesti nekokybiškai.

“Kodėl miško vežėjai turėtų kentėti dėl kelininkų broko?” - retoriškai klausė R.Vaštakas.

Politikai prašo įrodymų

Seimo Ekonomikos komiteto, nuo kurio pozicijos priklauso, ar bus leista miškavežių bendrą masę padidinti aštuoniomis tonomis, pirmininkas Dainius Budrys sako pats dar neapsisprendęs, kurią pusę palaikyti.

Mūsų keliai blogi, tik keliose Europos šalyse leidžiama važiuoti sunkesniais negu 40 tonų automobiliais - pagrindinius motyvus “prieš” vardija politikas. Girdi, lat­viai irgi ne pasiteisinimas - juk jų Vyriausybė priėmė sprendimą parduoti daugiau medienos, negu buvo anksčiau planuota.

“Viena - vežėjų skaičiavimai, kas kita - savivaldybių nuostolis taisant kelius”, - svarsto D.Budrys.

Tačiau priminus, kad medienos vežėjai turi sudarę specialų žemėlapį, kokiais keliais ir maršrutais būtų galima važiuoti su pasunkėjusiais miškavežiais, atkunta: “Tai kodėl nerodo? Komiteto nariams tai būtų geras argumentas”.

D.Budrys kalbėdamas su “Respublika” teigė, kad tokiu atveju, nešini argumentais, į Seimą turėtų ateiti patys vežėjai, paaiškinti padėtį įtikinamai, kad parlamentarams nekiltų abejonių - pakeitus įstatymą, valstybės biudžetas gaus daugiau, negu praras. Dabar gi, pasak politiko, Seimo Ekonomikos komitete Susisiekimo ministerija tik aptakiai paaiškino savo poziciją, tačiau jos neparėmė faktine medžiaga.

“Aš manyčiau, jei vežėjai pateiks faktinę problemos analizę, žemėlapius - šį klausimą komitete galima suspėti apsvarstyti dar šiais metais”, - “Respublikai” teigė parlamentaras D.Budrys.
 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

nemokamos konsultacijos

 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai