Ar medieną vežiosim efektyviau?

O galėtų ir šiluma atpigti, ir gamta būtų mažiau teršiama, ir neatsinaujinančių išteklių mažiau naudojama.
2010 m. rudenį Generalinė miškų urėdija, Privačių miškų savininkų ir vežėjų asociacijos inicijavo pasitarimą Susisiekimo ministerijoje dėl įstatymo, numatančio didesnį maksimalų medieną vežančios transporto priemonės svorį – 48 t, nekeičiant ašies apkrovų (šiuo metu leidžiamas 40 t svoris). Tam pritaria ir Kelių direkcija, numačiusi maršrutus ir transporto srautus, tačiau įstatymo projektas įstrigo Seime – keliauja per komitetus, o taip reikalingo sprendimo vis dar nėra.
Tokia padėtis netenkina nei miškininkų, nei medieną gabenančių transporto įmonių, nes neišnaudojamos transporto priemonių galimybės (Lietuvoje turimos medvežės galėtų vežti 20–30 nuošimčių daugiau medienos nei dabar leidžiama), dirbama nuostolingai, tuščiai gaištamas laikas, neprasmingai teršiama aplinka ir naudojami degalai, o vežant daugiau, tenka mokėti baudas. Kai kurie medieną gabenančių įmonių atstovai yra viešai pareiškę, kad jiems nepakaks net ir įstatyme numatytų 48 t, nes jų turimos medvežės pritaikytos dar didesniems svoriams. Jų teigimu, visi vežantys daugiau medienos negu leidžiama, nors ir tenka susimokėti baudas. Mat mokėti baudas šiuo metu yra naudingiau nei dirbti sąžiningai ir pagal įstatymus, kurie kažkodėl stumia medienos gabenimo verslą į bankrotą arba verčia juo užsiimančius būti nusikaltėliais. Padėtis – nenormali. Ją būtina taisyti. Beje, aplinkinėse valstybėse taikomi skirtingi svorio apribojimai vežant medieną, tačiau mažiausias – 52 t, o Švedijoje – iki 90 t.

Būtų naudinga visiems

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga sakė, kad šio įstatymo iniciatoriai – miškininkai, tačiau maksimalaus transporto priemonės svorio padidinimas nuo dabar leidžiamo 40 t iki numatomo 48 t, nekeičiant apkrovų ant ašies, bus naudingas visiems. Pirmiausia – klimato kaitos efektas, nes apie 30 nuošimčių sumažėtų oro tarša, kai didesnius krovinius vežančios transporto priemonės pervežtų daugiau krovinių, o važiuotų mažiau reisų. Dabar medvežės važiuoja apytuštės, nors galėtų vežti daugiau, bet įstatymas to neleidžia. Jeigu maksimalus leistinas autotransporto priemonės svoris būtų padidintas, norint pervežti tą patį kiekį medienos, reikėtų važiuoti mažiau kartų, nes automobiliai būtų pilnai pakrauti. Juolab kad medienos vežėjų turimi automobiliai pritaikyti vežti didesnį svorį negu leidžiama Lietuvoje. Tai duotų ir ekonominį efektą, būtų mažiau naudojama degalų, vadinasi, sumažėtų ir medienos savikaina. Dėl mažesnio reisų skaičiaus mažiau būtų gadinami ir keliai. Be to, specialistų nuomone, kadangi medvežės naudoja suporintas padangas, jos daro mažesnę žalą keliams negu kitos sunkiasvorės krovininės mašinos, gabenančios įvairius krovinius. O tai ir sudaro esminį skirtumą tarp medieną vežančio transporto ir kitų sunkvežimių.

Kartais neapsimoka net kirsti

Kad būtų priimtas toks įstatymas, pritaria ir Privačių miškų savininkų asociacija. Jos direktorius Rytis Kuliešis tvirtai įsitikinęs, kad visapusiškai naudinga padidinti transporto priemonės, vežančios medieną, leistinąjį svorį. To labai laukia ir privačių miškų savininkai, nes dalies miškų šiuo metu neapsimoka naudoti, nors Lietuvoje jau pastebimas medienos stygius. Šalies miškai maždaug pasidalinę per pusę: apie 1 mln. ha yra valstybiniai, apie 800 tūkst. ha – privatūs ir apie 200 tūkst. ha yra rezervuota nuosavybei grąžinti. Pasak R. Kuliešio, privačių miškų dalis mažai eksploatuojama. Tai galėtų paskatinti minėto įstatymo priėmimas. Laiku nekertant brandaus miško, medynai perbręsta ir prastėja jų kokybė. Savaime suprantama, dėl to mažėja pardavimo kaina. O paskaičiavus dėl krovinio svorio ribojimo didėjančią medienos savikainą, paaiškėja, kad visiškai neapsimoka kirsti.

Atpigtų ir šiluma

R. Kuliešiaus nuomone, neturinčiai daug išteklių Lietuvai labai svarbu tinkamai ir pelningai naudoti mišką. Medienos reikia ir baldų, ir popieriaus pramonėje, ir šilumos ūkyje. Jo įsitikinimu, priėmus racionalų įstatymą ir padidinus maksimalų transporto priemonės svorį, medienos vežimo kaina galėtų sumažėti apie 10 Lt už kub. m. Dėl to biokurą naudojančių katilinių šiluma pigtų 1 ct už kWh.
R. Kuliešis pabrėžė, kad dėl šio įstatymo reikalingumo, svarbos ir naudingumo sutampa ir valstybinių miškų valdytojų, ir privačių miškų savininkų nuomonės. Dėl nepilnai pakrautų medvežių kasmet patiriama apie 40 mln. litų nuostolių, jau nekalbant apie kitą patiriamą žalą. Šios lėšos galėtų būti panaudotos darbo vietoms kurti ir transportui modernizuoti.

Beveik visa mediena – automobiliais

Švenčionėlių miškų urėdo pavaduotojas Regimantas Dalgeda sakė, kad autotransporto priemonių svorio ribojimas pačios urėdijos transportui netrukto, tačiau sukelia nemažų problemų urėdijos produkcijos vežėjams. Jis, pritardamas pasisakančiųjų už įstatymo priėmimą argumentams, teigia, kad įstatymas tikrai duotų daugiau naudos. Juolab kad didžioji dalis medienos yra vežama būtent automobiliais. R. Dalgedos duomenimis, iš Švenčionėlių urėdijos geležinkeliu išvežama tik apie 4 nuoš. medienos, o visa kita – automobiliais. Na, o tie vežėjai, kurie naudotųsi įstatymo numatytu svorio padidinimu, jo nuomone, turėtų mokėti ir didesnį kelių mokestį.

Nuolat moka baudas

Ukmergiškis individualios įmonės savininkas Gytis Morkūnas, medienos pervežimo versle dirbantis septynerius metus, sakė, kad mediena vis dėlto yra specifinis krovinys, sunkiasvoris, tad šio įstatymo labai reikėtų. Kraunant medieną miške ne visada pavyksta labai tiksliai apskaičiuoti svorį, tad pasitaiko ir viršsvorio, o baudas tenka mokėti net ir už nedidelį viršsvorį. „Vienas baudas baigiame mokėti, kitas pradedame“, – sarkastiškai šyptelėjęs pakomentavo dabartinę padėtį verslininkas. Tačiau pasidžiaugė, kad nepaisant nuolat sunkinamų sąlygų verslui (padidėjo mokesčiai, baudos, sugriežtėjo atsakomybė) jam pavyko išgyventi, išsaugoti verslo apimtis ir darbo vietas. Įmonės savininko nuomone, jo padėtį krizės metu lengvino ir tai, kad nebuvo įsigijęs daug automobilių lizingu, o konkurencija nėra didelė, tad darbo pakanka. G. Morkūno įmonė turi 8 medvežes (ne senesnes kaip 10 m.), dirba 10 darbuotojų. Per dieną perveža apie 240 kub. m medienos, tad minėto įstatymo priėmimas šiai įmonei, kaip ir kitiems medienos vežėjams, padėtų sumažinti kaštus.

„Linava“ prieštarauja

Tačiau iniciatyvos didinti maksimalų leistiną transporto priemonės svorį nepalaiko ir netgi priešinasi vežėjų asociacija „Linava“. Jos prezidentas Algimantas Kondrusevičius ne kartą viešai išsakė savo prieštaravimus. Jo nuomone, padidinus automobilių svorį bus gadinami keliai, laužomos transporto priemonės, padidės degalų sąnaudos, greičiau susidėvės padangos.

 

“Miškai”, 2011 sausis
Irena Požėlienė

 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai