Miško kirtimo atliekos - biokuro gamybai

Lietuvoje nuo senų laikų šilumai gauti yra naudojami įvairūs atsinaujinantys gamtos šaltiniai - tai malkos, žagarai, medžio žievės, skiedros, spygliuočių kankorėžiai ir pan. Šiandien tokia žaliava vadinama biokuru. Pasinaudojus mokslu ir techniniais pasiekimais tokiai žaliavai pagaminti Lietuvoje šiuo metu iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojama įvairių rūšių mediena - dažniausiai  miško kirtimo atliekos.
Pagal ES Direktyvą dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iki 2020 m.  ES mastu 20% (Lietuvai 23%) suvartojamos energijos turėtų sudaryti energija, gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai numatyta nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje. Pranašumas – ekologiškumas. Naudojant biokurą, mažinamas teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Miškų urėdijos biokurui pagaminti naudoja smulkius medelius ir krūmus, augančius pakelėse, melioracijos griovių pakraščiuose, bei miško kirtimo atliekas: medžių viršūnes, šakas, įvairias nuopjovas, smulkių medelių (skersmuo 1,3 m aukštyje < 5cm) stiebus, kitas atliekas. Tačiau biokuro gamybai Lietuvoje sunaudojama mažiau negu pusė miško kirtimo atliekų. Kita dalis sunaudojama miško kirtimo metu valksmoms suformuoti, o taip pat paliekama dirvožemio derlingumui pagerinti. Taip pat ne visuose kirtimuose tikslinga panaudoti kirtimo atliekas biokuro gamybai, dėl mažo jų kiekio ar transportavimo ypatumų, ko pasekoje gaunasi dideli jų ruošos kaštai.
Miškų urėdijos biokuro gamybai kasmet, planuodamos miško kirtimus, numato paruošti optimalų kiekį miško kirtimo atliekų. VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija biokuro gamybai 2011 m. numačiusi paruošti 4,4 tūkst. m3 miško kirtimų atliekų, iš kurių 3,4 tūkst. m3 įmonėms (iš jų - 1 tūkst. m3 pagal ilgalaikes sutartis), gyventojams - 1 tūkst. m3. Taip pat, pagal 2010 m. gruodžio 20 d. Generalinio miškų urėdo įsakymą Nr. 1B-379 „Dėl miško kirtimo atliekų gamybos ir pardavimo apimčių planavimo 2011 metams“, miškų urėdija įsipareigojusi iki 2011 m. gruodžio 1 d. įrengti ne mažiau dvi kirtimo atliekų sandėlių vietas 1000 ha plote prie gerai privažiuojamų kelių (sandėlio dydis ne<0,2 ha).
Lyginant su 2009 ir 2010 m. situacija ryškiai keičiasi. 2009 m. vien tik gyventojams urėdija pardavė 630 m3 miško kirtimo atliekų. Analogiškai 2010 m. – 2220 m3, iš jų 1150 m3 – įmonėms ir 1070 m3 – gyventojams. Analizuojant 2009 m. duomenis galime matyti, kad sumažėjus malkinės medienos kainai, nebuvo paklausos biokurui. 2010 – 2011 m. kylant malkinės medienos kainai, didėja paklausa biokuro gamybai. Didėjant malkų kainoms, miško kirtimo atliekas, kaip pigesnį kuro šaltinį pasirenka gyventojai, tuo pačiu auga ir biokuro paklausa, šilumos gamintojai ieško pigesnės žaliavos.
2011 m. vasario 7 d. miškų urėdijos specialistai kartu su miškų urėdu Linu Bužinsku, nuvyko į mišką apžiūrėti biokuro gamybą. Atvykus į Novos girininkijos kv. 17, prie miško sandėliuose sukrautų miško kirtimo atliekų darbavosi UAB „Bionovus“, kuri laimėjo konkurse ir daugiausiai įsipareigojo nupirkti miško kirtimo atliekų biokuro gamybai šiais metais, technika. Susitikime taip pat dalyvavo UAB „Bionovus“ Kazlų Rūdos padalinio vadovas Ričardas Miščinskas. Buvo daug diskutuojama, analizuojami pliusai ir minusai, apžvelgtos tolimesnės perspektyvos. Pagrindiniai klausimai - tai pakankamas miško kirtimo atliekų kiekis ir jų sandėliavimo vieta. Naudojant minėtos įmonės turimą techniką, reikalinga, kad šone susandėliuotų atliekų turėtų būti min. 6 m pločio juosta, kur galėtų sustoti 2 sunkiasvorės mašinos. Ne prie visų kirtimo biržių taip gali būti.
Ten, kur lankėsi specialistai, buvo vykdytas pagrindinis plynas kirtimas mišriame eglės, pušies ir beržo medyne. Viso pagaminta 676 tūkst. m3  likvidinės medienos, lyginant su tai, gauta apie 150 tūkst. m3 miško kirtimo atliekų biokuro gamybai. Tačiau tai negalime lyginti su kitais medynais. Daugiau miško kirtimų atliekų gaunama iš spygliuočių medynų, priešingai juodalksnynuose, kur daug miško kirtimo atliekų sunaudojama valksmoms.
Galime dalyti prielaidą, kad daugiausia miško kirtimų atliekų biokuro gamybai galėtume gauti turtingesniuose medynuose su spygliuočių poūkiais, nes blogesniuose medynuose nemaža dalis kirtimo atliekų paliekama biržėje dirvožemio praturtinimui.
Taip yra VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje, kur beveik 70% miškų sudaro spygliuočių medynai. Todėl kiek kitaip gali būti atitinkamame Lietuvos regione ar net skirtingoje miškų urėdijoje.

 

VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija
Nuotraukos R.Rutkausko

 

 
 

Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, Miškininkų g. 1, LT-69421 Kazlų Rūda. Tel. (8 343) 98921, faksas (8 343) 96065, el. p. info@krmmu.lt. Įmonės kodas: 165841621. PVM kodas: LT658416219. Duomenys apie VĮ Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 165841621.


 

agroakademija

 

Pastatas2
 

medelyno_lentele
 

IC_lentele
 


RSS

Firefox
Tinklapis geriausiai matomas naudojant Firefox interneto naršyklę.


 
 
© Sprendimas: Rinkos Sprendimai